Kaip stalviršio forma veikia medžiagos pasirinkimą

Apžvelkime, į ką reikia atsižvelgti kuriant stalviršio dizainą ir renkantis medžiagą jo gamybai.

Kalbėdami apie standartinius dydžius, turime omenyje iki 70-74 cm plotį ir iki 300 cm ilgį. Renkantis tokius stalviršius nėra jokių apribojimų - tinka bet kokia medžiaga: kvarcas, akrilas ir keraminės plokštės. Šie matmenys leidžia iš vienos plokštės pagaminti stalviršį be siūlių.

Kalbama apie stalviršius, kurių plotis arba ilgis viršija pirmiau nurodytus matmenis. Stalviršiai iš akrilo plokščių, kurių plotis didesnis nei 70-74 cm, negali būti gaminami iš vienos plokštės. Tačiau dėl besiūlės technologijos juos galima pagaminti be matomų siūlių. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad jei plokštės yra su marmuro dekoru, stalviršio raštas gali būti pažeistas plokščių jungties vietose.

Kvarco ir didelio formato keraminių plokščių dydžiai leidžia gaminti besiūlius stačiakampio formos stalviršius, kurių matmenys neviršija plokščių matmenų, pavyzdžiui:

Cezarstono kvarcas:

• 1440x3050 mm (standartinis)
• 1640x3340 mm (Jumbo).

Keralini didelio formato keraminės plokštės:

• 1600x3200 mm.

Šių formų stalviršiai visada turi 1 arba 2 jungtis.

U ir L formos stalviršiai, pagaminti iš akrilinio akmens, su tinkamu dekoru gali būti besiūliai.

Jei dizaino projekte numatomas stalviršis su išlinkimais (su spindulio elementais), tuomet medžiagos pasirinkimas aiškus - kietas paviršius su 100 % akrilo dervos. Ribotą šių formų medžiagos pasirinkimą lemia tai, kad išorinis stalviršio kraštas visada uždaromas briauna, kuri gaminama atskirai ir klijuojama per visą ilgį. Jei stalviršis yra išlenktas, kraštas turi būti sulenktas taip, kad atitiktų išlenkimo formą, o tai įmanoma tik naudojant kietąjį paviršių termoformavimo būdu.